Dantų pastų sudėties analizė

Įvairiais moksliniais tyrimais nuolat nagrinėjama burnos priežiūros priemonių cheminė sudėtis, jų veiksmingumas. Vienos medžiagos, daug metų naudotos, gali būti uždraustos dėl gautų ilgalaikių tyrimų išvadų, o atrastos kitos, teigiamai veikiančios burnos gleivinę, dantenas, dantis ir kt. Kosmetikos pramonėje nuolat vyksta permainos, vienas medžiagas keičiant kitomis, ir šiandien naudojami ingredientai rytoj gali būti uždrausti.

Šiame straipsnyje pristatomos bendros dantų pastų sudėties skaitymo taisyklės ir apžvelgti ingredientai, kurie gali efektyviai ir saugiai spręsti burnos problemas.

Dantų pastų sudėties rašymo taisyklės

Dantų pastos sudėtis ant pakuotės rašoma pagal INCI reikalavimus – nuo didžiausią procentinę dalį užimančio ingrediento iki mažiausią, bet ingredientai, kurių yra iki 1 proc.,  gali būti rašomi sudėties sąrašo pabaigoje bet kokia tvarka.

Medžiagos kiekis turi įtakos produkto veiksmingumui, konsistencijai, spalvai, skoniui, kvapui ir pan. Tačiau ne kiekvieną paminėtą ingredientą reikia vertinti kaip sudėtinę dalį. Kai kuriais atvejais medžiaga gali tapti dantų pastos sudedamąja dalimi vien todėl, kad ji išsiskyrė produkto gamybos proceso metu, pvz. Royal Denta Silver dantų pastoje švelniam poskoniui suteikti naudojamas obuolių  ekstraktas, kurį įmaišius į bendrą masę, išsiskiria alkoholis (Alcohol). Minimoje dantų pastoje pridėtinio alkoholio nėra, bet sudėtyje minimos ir visos išsiskiriančios medžiagos, šiuo atveju – alkoholis.

Kosmetikos ingredientų duomenų bazėje yra pateikiama informacija apie sudedamųjų dalių tapatybę, cheminius pavadinimus ir funkcijas. Taip pat pateikiami taikomi apribojimai, naudojimo sąlygos ir įspėjimai. Šiuo metu sąraše yra per 16 tūkst. ingredientų pavadinimų. Kiekvienas iš jų turi savo INCI pavadinimą ir priskirtą tarptautinį medžiagos registracijos kodą (CAS). Puikiai žinomas ingredientas, kuris dažniausiai būna vienas iš pirmųjų dantų pastų sąraše,yra vanduo. Duomenų bazėje jis apibūdinamas taip:

INCI pavadinimas: | AQUA |
INN pavadinimas: | water |
Ph. Eur. pavadinimas: | aqua |
CAS Nr. | 7732-18-5 |
EINECS Nr./ELINCS Nr. | 231-791-2 |
Chem./IUPAC pavadinimas: | vanduo |
Funkcija: | tirpikliai |

Ingredientai dantų pastose

Dantų pastų ingredientai gali būti analizuojami trimis aspektais: pagal cheminių medžiagų paskirtį, kilmę ir atliekamą funkciją (naudą vartotojui).

Cheminių medžiagų paskirtis. Panagrinėjus grožio produktų, tarp jų ir dantų pastos, sudėtį, apima dvejonės dėl kai kurių medžiagų. Galima manyti, kad išėmus vieną ar kitą lyg ir nebūtiną medžiagą, produkto veikimas  pagerėtų. Bet neįvertinama, kad kiekvienas dantų pastos ingredientas turi savo paskirtį. Be tų elementų galbūt pasta būtų pernelyg skysta arba biri ir trapi, o išsivalius ja apimtų lyg ir nevalytų dantų pojūtis.

Cheminės medžiagos gali būti skirstomos į dvi grupes:

  1. Veikliosios medžiagos saugo dantis nuo ėduonies, balina, mažina jautrumą ir pan.
  2. Pagalbinės medžiagos – įvairias sudėtines dalis surišančios, klampumą reguliuojančios medžiagos, taip pat naikinančios bakterijų kaupimąsi, suteikiančios kvapą, skonį, spalvą ir pan.

Produkto kilmė. Pagal išgavimo būdą sudedamosios medžiagos būna sintetinės arba natūralios. Sintetinės medžiagos yra gaminamos laboratorijoje, o natūralios randamos gamtoje (auksas, sidabras), išgaunamos iš augalų (įvairūs augalų ekstraktai, aliejai) ar gyvūnų (bičių pikio ekstraktas, vėžiagyvių kiautas).

Natūralumo šalininkai turėtų žinoti: jei produktas sertifikuotas kaip natūralus, jame vis tiek gali būti sintetinių medžiagų. „Natūraliais“ sertifikuojami produktais, kurių sudėtyje yra 70% organinių medžiagų.

Kiekviena veiklioji dantų pastos medžiaga atlieka kokią nors funkciją: apsaugo nuo ėduonies, mažina dantų jautrumą ir pan. Pagal atliekamą funkciją dantų pastos skirstomos į tris rūšis:

  1. Higieninės pastos skirtos kasdienei sveikų dantų priežiūrai. Pasaulyje jos nėra tokios populiarios kaip Lietuvoje, kur higieninės pastos dažnai įvardijamos kaip ekologiškos, nes jose nebūna sintetinių medžiagų, tarp jų ir fluoro. Besirenkantieji sau ir savo vaikams ekologiškas befluores dantų pastas turėtų žinoti, kad jos neužkerta kelio ėduonies atsiradimui.
  2. Profilaktinės pastos skirtos burnos problemų prevencijai (ėduonies (karieso), jautrumo). Dažnai jose būna fluoro, nes užkerta kelią ėduonies (karieso) atsiradimui.
  3. Gydomosios-profilaktinės skirtos burnos problemų sprendimui, pavyzdžiui, esant atviriems dantų kakleliams, kraujuojančioms bei uždegiminėms dantenoms, gingivitui ir pan. Gydomosios dantų pastos sudėtyje turėtų būti daugiau nei viena veiklioji medžiaga ir jos paprastai būna daugiau nei profilaktinėje pastoje, pvz. profilaktinėje pastoje fluoro yra 544 ppm, gydomojoje gali būti per 4000 ppm. Tokios dantų pastos naudojamos tik gydytojui odontologui rekomendavus.

Pati paprasčiausia dantų pasta valo dantų apnašą ir suteikia gaivumo. Tokios pastos sudėtis atrodytų taip:

Aqua, Hydrated Silica, Sorbitol, Cellulose gum, Titanium dioxide, Aroma, Sodium Saccharin, Sodium Lauryl Sulfate, Sodium Fluoride 1000 ppm.

Jei norime ne tik nuvalyti dantis, bet ir spręsti problemą, pavyzdžiui, stiprinti dantenas, tuomet dantų pastos sudėtis*

taip:

Sorbitol, Hydrated Silica, Aqua, Peg-32, Sodium Lauryl Sulfate, Cellulose Gum, Mentha Piperita Oil, Xylitol, Camellia Sinensis Leaf Extract, Zanthoxylum Piperitum Fruit Extract, Pulsatilla Koreana Extract, Usnea Barbata Extract, Glycerin, Hydroxyapatite, Menthol, Sodium Saccharin, Chitosan, Tocopheryl Acetate, Citrus Aurantium Dulcis Peel Oil, Gold, Stearic Acid, Polysorbate 80.

* Pavyzdyje pateikta ROYAL DENTA GOLD dantų pastos sudėtis.

Veikliosios medžiagos dantų pastose

Prie veikliųjų junginių priskiriamos medžiagos, kurios turi higieninį, profilaktinį ar gydomąjį poveikį, pavyzdžiui, fluoro junginiai, antibakterinės medžiagos, priešuždegiminės medžiagos, augaliniai ekstraktai, kalcio junginiai, fermentinės sistemos ir kt.

Fluoras

Fluoro junginiai gali būti organinės kilmės (kalcio fluoridas Amino Fluoride yra natūraliai randamas dirvožemyje, augaluose ir požeminiame vandenyje) arba gaminami laboratorijoje (Sodium Fluoride, Sodium Monofluorophosphate, Stannous Fluoride). Cheminį junginį ir jo stiprumą lengviau kontroliuoti jį sukuriant laboratorinėmis sąlygomis. Fluoras yra pagrindinė veiklioji medžiaga, kuri padengia dantų emalį apsauginiu sluoksniu ir užkerta kelią emalio korozijai. Fluoras yra skaičiuojamas ppm (part per million) vienetais arba procentais. Siekiant palyginti elemento kiekį produktuose, procentuotė gali būti paverčiama ppm vienetais.

Dėl fluoro dantų pastoje nuomonės išsiskiria. Vieni teigia, kad jo reikia vengti, kiti rekomenduoja dantų pastas tik su fluoru. Fluoras geriausiai saugo dantis nuo ėduonies, todėl visiškai jo atsisakydami rizikuojame dantų sveikata.

Pasaulinė odontologų federacija (FDI) pateikė fluoro kiekio dantų pastoje rekomendacijas:

  • 0-3 m. vaikams rekomenduojama valyti dantukus pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Jei vaiko gyvenamosios vietovės geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, galima naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm F.
  • 3-6 m. vaikams rekomenduojama valyti dantis pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams reikėtų valyti dantis pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų.
  • Vyresniems nei 6 metų vaikams ir suaugusiesiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika rekomenduojama valyti dantis pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų, o turintiems didelę dantų [1] ėduonies atsiradimo riziką, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams ir suaugusiesiems – 1450 ppm fluoridų.

Fluoro junginiai neigiamai veikia netikrus (plombuotus) paviršius, taip pat implantuotus dantis ir jų paviršius. Todėl prižiūrėti  estetiškai plombuotiems dantims ir implantams reikėtų rinktis pastas su mažesniu fluoro kiekiu arba periodiškai keisti dantų pastas su fluoru ir be fluoro.

Antibakterinės medžiagos

Antibakterinės medžiagos dantų pastoje naikina bakterijas burnoje. Šiuo metu dažniausiai naudojamas sintetinis chlorheksidinas (Chlorhexidine Gluconate), kuris momentiškai veikia platų spektrą bakterijų, virusų ir užkerta kelią uždegiminiams procesams (paburkimui, kraujavimui) bei blogam burnos kvapui. Tačiau ilgesnis chlorheksidino naudojimas daro neigiamą įtaką emalio spalvai – gali paskatinti dantų emalio patamsėjimą – todėl tokios dantų pastos naudojimo trukmę turėtų nustatyti odontologas.

Kitas būdas užsitikrinti burnos bakterijų naikinimą – naudoti dantų pastas, turinčias natūralias antibakteriškai veikiančias medžiagas, pavyzdžiui, pipirmėtės ar arbatmedžio aliejų. Šie suveikia ne momentiškai, o per ilgesnį naudojimo laiką, todėl rekomenduojamas nesiskundžiantiems ūmiais uždegiminiais procesais.

Augaliniai ekstraktai ir aliejai

Augaliniai ekstraktai ir aliejai išgaunami iš įvairių augalų dalių, pavyzdžiui, lapų, žievės, žiedų, pumpurų, sėklų. Juose gausu medžiagų, kurios veikia prevenciškai prieš įvairias burnos ligas, bet taip pat gali veikti antibakteriškai, priešuždegimiškai, tonizuojančiai.

Ekstraktai ir aliejai pagal savo poveikio sritį yra parenkami tam tikrai problematikai spręsti, pavyzdžiui, alavijų ekstraktas ramina gleivinės sudirgimus, ginkmedžio ekstraktas skatina kraujotaką ir taip sustiprina dantenas, saldymedžio šaknies ekstraktas mažina dantenų jautrumą, pipirmėtės aliejus naikina bakterijas ir neutralizuoja blogą burnos kvapą.

Ekstraktų ir aliejų gausa labai didelė.  Eteriniai aliejai yra stipresnio poveikio, bet per didelė jų koncentracija gali iššaukti alerginę reakciją.

Kalcio junginiai

97 proc. danties emalio sudaro hidroksiapatitas. Jis nėra organinis junginys, todėl mūsų organizmas jo neatkuria, neatgamina ir neataugina. Todėl norint palaikyti stiprius dantis, rekomenduojama naudoti pastą su hidroksiapatitu. Hidroksiapatitas ne tik skatina dantų remineralizaciją, bet ir tiesiogiai užpildo įtrūkimus demineralizuotuose dantų paviršiuose bei efektyviai remineralizuoja jau ėduonies paveiktas dantų vietas.

Kai kurie gamintojai dantų pastose naudoja kitus kalcio junginius, kurie gali būti kalcio šaltiniais, pavyzdžiui, kalcio karbonatas, trikalcio fosfatas. Royal Denta dantų pastos Sensitive sudėtyje yra netgi du kalcio junginiai – ir hidroksiapatitas, ir trikalcio fosfatas. Jie užtikrina dar geresnį danties remineralizacijos procesą: hidroksiapatitas užpildo didesnius danties pažeidimus, o trikalcio fosfatas – mikro įtrūkimus.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad mineralų (fluoro, kalcio, fosfato) poveikis emalio remineralizacijos procesui priklauso nuo burnos gleivinės drėgmės ir seilėtekio. Kuo burna sausesnė, tuo šie mineralai suveiks prasčiau. Todėl kovojantiems su burnos sausumo problema, verta rinktis dantų pastą, kurios sudėtyje be naudingų mineralų, dar būtų ir ksilitolio. Ksilitolis skatina seilėtekį ir užtikrina geresnį mineralų veiksmingumą.

Fermentinės sistemos

Svarbiausią vaidmenį seilės atlieka virškinimo procese, tačiau tuo pačiu jos svarbios ir mūsų burnos gleivinei bei dantims. Seilės palaiko tinkamą drėgnumą burnoje, saugo dantis nuo gedimo. Žmogaus seilėse yra apie 99 proc. vandens ir 1 proc. organinių junginių (fermentų) bei neorganinių molekulių (natrio, kalcio, magnio, fosfatų). Fermentai – tai baltymai, kurie tūkstančius kartų pagreitina chemines reakcijas mūsų kūne. Kiekvienas fermentas turi savo veikimo bruožą.

Dantų pastų sudėtyje esantys fermentai ar jų grupės (Lysozyme, Lactoferrin, Lactoperoxidase) atlieka skirtingas funkcijas, pavyzdžiui, padeda apsisaugoti nuo uždegiminių procesų, neleidžia kauptis apnašoms, sustiprina apsauginę seilių funkciją. Fermentai natūraliai vyrauja mūsų burnoje, tačiau kartu su pasta – užtikrina stipresnį ir greitesnį veikliųjų medžiagų poveikį.

Abrazyvinės medžiagos

Dantų pastų sudėtyse būna netirpių medžiagų – kietųjų dalelių, kurios dažniausiai panašios į smulkų smėlį. Jų tikslas – šalinti apnašas nuo dantų. Kuo daugiau sudėtyje bus kietųjų dalelių, tuo geriau nušveičiami dantys. Tačiau tuo pačiu – ir gadinamas dantų emalis. Kuo labiau jis subraižomas, tuo dantys tampa jautresni.  

Dantų pastose naudojamos abrazyvinės medžiagos gali būti: Hydrated Silica, Calcium Phosphate, Calcium Carbonate, Sodium Bicarbonate, Dicalcium Phosphate.

Renkantis pastą, svarbu atkreipti dėmesį į jos abrazyvumą, kuris žymimas raidėmis RDA[2]:

  • kai RDA iki 70 – dantų pasta mažai abrazyvi (mažai braižanti dantų emalį),
  • kai RDA 71–100 – dantų pasta yra vidutinio abrazyvumo,
  • kai RDA 101–150 – dantų pasta yra didelio abrazyvumo. Viršijus šią ribą, dantų pasta gali būti kenksminga dantims.

RDA vertė yra ypač svarbi valantiesiems dantis elektriniu šepetėliu. Tokiu atveju rekomenduojama rinktis dantų pastas, kuriose RDA yra ne didesnis nei 70[3].

Kuo daugiau sudėtyje bus kietųjų dalelių, tuo geriau nušveičiami dantys. Tačiau tuo pačiu – ir gadinamas dantų emalis. Kuo labiau jis subraižomas, tuo dantys tampa jautresni.

Pagalbinės medžiagos dantų pastose

Pagalbinėmis medžiagomis vadinamos tos, kurios reikalingos produkto paruošimui patogiam naudojimui, pavyzdžiui, tirpikliai, rišikliai, drėkikliai, konservantai ir t.t.

Tirpiklis

Tirpiklis padeda ištirpinti medžiagas, kurios tirpios tik vandenyje. Dažniausiai dantų pastose naudojamas tirpiklis – vanduo.

Detergentai (putokšliai)

Tai putojimo medžiaga, kurios paskirtis – pakelti apnašas nuo dantų paviršiaus, todėl jos efektyviau nuvalomos. Nuo medžiagos koncentracijos produkte priklauso, kiek gausiai dantų pasta putoja. Štai kodėl vienos dantų pastos putoja gausiai ir maloniai, o naudojant kitas – žmonės skundžiasi mažu putojimu. Dažniausiai dantų pastų putojimui sukelti naudojamas natrio laurilsulfatas (Sodium Lauryl Sulfate).

AntraštėAntraštė
AprašymasAprašymas
Antraštė
Antraštė
Aprašymas
Aprašymas

Mokslininkai teigia, kad perteklinis natrio laurilsulfato kiekis kenkia, todėl naudojant pastą su SLS, svarbu gerai išskalauti burną.  Kai kurie gamintojai SLS pakeičia į kitą medžiagą (Sodium N-Lauryl Sarcosinate,  Cocamidopropyl Betaine), tačiau tuomet vartotojai skundžiasi prasčiau nuvalomomis apnašomis.

Rišikliai

Suriša visas dantų pastoje naudojamas medžiagas, kad produktas nesisluoksniuotų. Rišikliais gali būti: Carrageenan, Xanthan Gum, Cellulose Gum , Polyethylene glycol ( PEG-12), CMC.

Drėkikliai

Užtikrina tinkamą produkto konsistenciją ir drėgmę. Drėkikliai apsaugo produktą, kad nesudžiūtų. Drėkikliai, kuriuos galite rasti dantų pastų sudėtyje: Glycerol, Glycerin,  Propylene Glycol, Sorbitol.

Konservantai

Konservantai užtikrina, kad produktas nesugestų arba neskiltų tam tikri junginiai jame. Kuo ilgiau produktas gali būti naudojamas, tuo labiau jam reikalingi konservantai. Jei dantų pastą pasigaminsite patys namuose, naudodami tik natūralius ingredientus, ją galėsite naudoti vos porą dienų. Vėliau ji tiesiog suges. Dantų pastose naudojami konservantai: Sodium Benzoate, Ethyl Paraben, Methyl Paraben.

Mokslininkai rekomenduoja rinktis grožio priemones be parabenų, todėl dantų pastų gamintojai turi atrasti kitas medžiagas, užtikrinančias produkto gyvavimo laiką. Pavyzdžiui, Royal Denta savo pastose naudoja auksą ir sidabrą, kurie veikia kaip konservantas.

Skonį suteikiantys ingredientai

Mėgstamos yra dantų pastos su skoniu, jos suteikia ir burnos gaivumo efektą. Mėtų, braškių ar citrusų skoniui sukurti reikalingos specifinės pagalbinės medžiagos. Dažniausiai į pastas dedamas mentolis, suteikiantis šaldantį efektą. Išsivalius dantis, kartais lieka poskonis, todėl pirmieji maisto kąsniai būna neįprasto skonio.

Švelnesnis variantas blogam burnos kvapui neutralizuoti ir gaivai palaikyti – į sudėtį įtraukti pipirmėtės aliejų.

Saldikliai

Saldikliai  naudojami tam tikram skoniui išgauti. Dažniausiai naudojamas sintetinis sacharinas. Tačiau yra ir natūralių saldiklių (ksilitolis, sorbitolis), kurie ne tik suteikia saldumą, bet ir apsaugo dantis nuo bakterijų (bakterijos neskaido ksilitolio ar sorbitolio, todėl užkertamas kelias jų dauginimuisi).

Dažomosios medžiagos

Tai spalvinės medžiagos, kurios suteikia dantų pastai spalvą. Dažniausiai dantų pasta būna baltos spalvos – ši spalva siejama su dantų baltumu, tai lyg pasąmonės nuostata. Baltai spalvai išgauti naudojamas titano dioksidas (Titanium Dioxide). Šis ingredientas yra vertinamas gan kritiškai. 2006 m. atlikti tyrimai [4] parodė, kad jo poveikis organizmui nėra palankus. Iki šiol jis draudžiamas tik maisto produktuose, o dantų pastose vis dar plačiai naudojamas.

Jei įprastos sudėties dantų pastoje nebūtų titano dioksido, ji būtų drumstos spalvos, tad dažomoji medžiaga dedama tik dėl estetiškumo ir vartotojų įpročių.

Rinkoje dar rasite spindinčių (jos būna su žėručiu), juodos, rožinės spalvos ar įvairiaspalvių dantų pastų. Svarbu, kad bet kuri pastos sudėtyje esanti spalvinė medžiaga būtų saugi.

Rečiau sutinkamos gelinės – skaidrios dantų pastos. Jos būna be pridėtinių dažų.

Norint sužinoti, kokiomis veikliosiomis medžiagomis praturtintos dantų pastos reikėtų ieškoti būtent jums, skaitykite straipsnį „Kaip pasirinkti dantų pastą“.


Literatūros sąrašas:

Šaltinis A https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3690253/

Šaltinis B https://www.ada.org/resources/research/science-and-research-institute/oral-health-topics/toothpastes

Šaltinia C https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25046241/

Šaltinis D https://www.researchgate.net/profile/Beatrice-Lauby-Secretan/publication/7180651_Carcinogenicity_of_carbon_black_titanium_dioxide_and_talc/links/5ae96b9ca6fdcc03cd8fa7e4/Carcinogenicity-of-carbon-black-titanium-dioxide-and-talc.pdf

Apie autorių
Giedrė Blažukienė

Biocheminės analizės magistrė