Kaip pasirinkti dantų pastą

Jeigu dantys tapo jautresni, ar reikėtų pirkti pirmą pasitaikiusią dantų pastą, pažymėtą žodžiu Sensitive? O jeigu norime, kad dantys būtų baltesni, gal reikėtų rinktis dantų pastas, pažymėtas žodžiu Whitening? Abiem atvejais pasta bus veiksminga, jeigu produkto sudėtyje bus pakankamai veikliųjų medžiagų, reikalingų tikslui pasiekti.

Norint išsirinkti dantų pastą sau ar rekomenduoti kitam, svarbu nagrinėti dantų pastos sudėtį ir žinoti, kuri veiklioji medžiaga gali padėti išspręsti dantų ar dantenų problemą arba tiesiog pateisintų lūkesčius. Pasitaiko atvejų, kai dantų pasta vadinama balinančia, tačiau jos sudėtyje nėra jokių dantų emalį balinančių medžiagų. Tuomet vartotojas lieka nusivylęs.

Šiame straipsnyje panagrinėsime mokslininkų rekomenduojamus ingredientus, kurie turėtų būti dantų pastos sudėtyje, norint išspręsti vienokią ar kitokią problemą.

Dantų pasta pagal problemą / poreikį

Renkantis dantų pastą, pravartu atsižvelgti į burnos būklę ir poreikius. Burnos būklę įvertins odontologas ir parekomenduos specialiai jums tinkamą dantų pastą, pavyzdžiui, esant periodontitui, rekomenduojama dantų pasta, turinti stiprų antibakterinį ir priešuždegiminį poveikį. Jei dantų ir dantenų būklė gera, dantų pastą galima rinktis ir pagal skonį.

Blogas burnos kvapas

Burnos kvapas gali būti susijęs su odontologinėmis problemomis arba vidaus organų ligomis. Bet dažniausiai priežasties reikia ieškoti burnoje – dėl to gali būti kalti maisto likučiai, kurie užsilaiko sunkiai pasiekiamose vietose: tarpdančiuose, prie liežuvio ar dantenų „kišenėse“. Burnos temperatūra palanki bakterijoms daugintis, todėl jų kolonijos sparčiai auga pūvančiame maiste. Jei burnos kvapas tapo negaivus, pirmiausia pagalvokite, ar tinkamai prižiūrite dantis – gal juos valote per trumpai ir retai.

Dažniausiai rinkoje aptinkamos dantų pastos su gausiu mentolio (Aroma) kiekiu. Šis akimirksniu sukuria šaldantį efektą ir užgožia blogą burnos kvapą. Didesnį teigiamą poveikį tiek gaiviam burnos kvapui, tiek kovojant prieš patogenines bakterijas, turi pipirmėtės aliejus (Peppermint Oil). Todėl besiskundžiantiesiems prastu burnos kvapu rekomenduojama dantų pasta su pipirmėtės aliejumi ir mentoliu kartu.

Apnašų šalinimas

Tarpdančiuose ir aplink dantenas kaupiasi minkštos apnašos, kurios susidaro iš nusilpusio burnos epitelio, maisto likučių, mikrobų ir pan. Jos pašalinamos tik mechaniniu būdu, t. y. šveičiant šepetėliu su dantų pasta. Siekiant efektyviai pašalinti apnašas, reikėtų rinktis mažo ar vidutinio abrazyvumo (RDA iki 100) dantų pastą su pakankamą putojimą sukuriančia sudėtimi. Putojimas atlaisvina nuo dantų apnašas ir iškelia jas putų pavidalu.

Nenuvalius apnašų, jose kaupiasi mineralinės druskos ir susidaro kieti dantų akmenys, kuriuos pašalinti gali tik burnos higienistas.

Ėduonis

Dantų ėduonis (dar vadinamas kariesu) atsiranda dėl prastos burnos higienos, mikroelementų stokos (pvz., fluoro, kalcio), gausaus angliavandenių vartojimo ir pan. Esant ėduoniui, dantų paviršių nuolat veikia rūgštys, ir danties kietieji audiniai netenka kalcio jonų. Nuo ėduonies ar karieso efektyviausiai apsaugo dantų pastos su fluoro ir hidroksiaptito junginiais. Jie sukuria apsauginį kalcio barjerą tarp emalio ir rūgščių.

Naujausiais tyrimais taip pat įrodyta, kad ksilitolis veikia ėduonį sukeliančias Streptococcus Mutans bakterijas ir taip stabdo karieso plitimą. Ksilitolis gali būti naudojamas dantų pastose, skalavimo skysčiuose, kramtomosiose gumose, pastilėse.

Tad[1] , jei jus vargina dantų ėduonis, ieškokite dantų pastos su fluoru, hidroksiapatitu ir ksilitoliu.

Dantų balinimas

Kiekvieno žmogaus natūralus dantų baltumas yra skirtingo atspalvio, bet paprastai dantys yra šviesūs. Jei žmogus kasdien vartoja dažančius gėrimus ar maistą, galbūt rūko, dantys pamažu praranda natūralų baltumą. Jį atstatyti galima dvejopai:

  • natūraliomis medžiagomis nuvalant susidariusias dėmes bei patamsėjimus ir sugrąžinant natūralų dantų baltumą arba
  • cheminėmis medžiagomis suardant ne tik apnašą, bet ir paties emalio viršutinį sluoksnį.

Pirmuoju atveju, natūraliai dantų spalvai atstatyti rekomenduojama rinktis dantų pastą, praturtintą efektyviai balinančiomis, bet mažiau emalį ardančiomis fermentinėmis sistemomis, pavyzdžiui, Peroxidase, Papain, Bromelain, Glucose Oxidase, Dextrose. Tyrimai rodo, kad abrazyvinės ir fermentinės balinančios dantų pastos vienodai efektyviai šalina išorines dėmes, tačiau abrazyvinio poveikio pastos žymiai labiau kenkia emaliui.

Jei rinksitės braižančią dantų pastą, atkreipkite dėmesį į RDA rodiklį. Rinkoje vis dažniau atsiranda itin abrazyvių pastų (RDA rodiklis per 100), kurios mechaniškai nušveičia dantų emalio paviršių. Tokias dantų pastas galima naudoti tik retkarčiais, nes naudojant ilgiau, atsiranda grėsmė pažeisti emalio paviršių. Valant dantis braižančia pasta, rekomenduojama rinktis ypač minkštą dantų šepetėlį. Jei dantis valote elektriniu šepetėliu, rinkitės dantų pastą, kurios RDA neviršija 70.

Ypač greitas baltų dantų efektas gali būti pasiektas, naudojant dantų pastas su vandenilio peroksido junginiais (Hydrogen Peroxide / leistina norma iki 0,75%). Tokios dantų pastos yra populiarios, nes itin efektyviai balina dantis, tačiau tuo pačiu ir suardo pigmentus. Vandenilio peroksidas pažeidžia emalį, dėl to atsiranda dantų jautrumas.

Dantų jautrumas

Dantys tampa jautrūs, nes atsiveria dentino kanalėliai. Galimi du šios problemos sprendimo būdai:

  1. Kanalėlių užvėrimas specialiomis priemonėmis. Šis būdas užtrunka ilgiau, tačiau rezultatas ilgalaikis. Užpildžius atvirus dentino kanalėlius, nervo nebedirgins karštas ar šaltas maistas.
  2. Momentinis dantų nuskausminimas. Šis būdas veikia greitai, bet yra efektyvus tik kol naudojate nuskausminančią dantų pastą.

Atviri dantų kanalėliai užpildomi natūraliais kalcio junginiais, todėl reikėtų ieškoti dantų pastos, kurios sudėtyje būtų hidroksiapatito (Hydroxiapatite). Valant tokia dantų pasta, jautrumas mažėja palaipsniui, o pasiektas efektas išliks ilgam[2] .

Visgi rinkoje aktyviai siūlomi stebuklingi produktai, kurie sukuria spartų nujautrinimo mechanizmą. Šiuo būdu atviri nervai nėra užpildomi, o tik nuskausminami. Naudojant tokią greito efekto dantų pastą, jautrumas sumažėja greitai, bet nustojus ją naudoti, problema akimirksniu grįžta. Tokio efekto dantų pasta yra su kalio nitratu (Potassium Nitrate), visuomenėje vadinamu salietra[3] [4] .

Kraujuojančios dantenos

Dantenų paburkimą ir kraujavimą iššaukia uždegiminiai procesai. Kraujuojančių dantenų priežiūrai rinkitės prevenciškai veikiančią pastą.

Uždegiminius procesus efektyviai ir greitai mažina dantų pastos, kurių sudėtyje yra chlorheksidino (Chlorhexidine) ir triklozano (Triclosan), bet ilgalaikis šių medžiagų naudojimas dantims turi neigiamų pasekmių. Renkantis tokią dantų pastą, derėtų pasiteirauti odontologo rekomendacijų dėl dozavimo.

Siekiant suvaldyti ir eliminuoti uždegiminius dantenų procesus, saugiau rinktis dantų pastą, praturtintą natūraliomis efektyviai veikiančiomis medžiagomis, pavyzdžiui: saldymedžių šaknų (Glycyrrhiza Glabra Root), medetkų (Calendula), ramunėlių (Chamomile), šalavijų (Sage) ekstraktais, Q10 kofermentu (Q10 Ubiquinone), arbatmedžio (Tee Tree) ar pipirmėtės (Peppermint) aliejumi.Jie neigiamai veikia ligas sukeliančias bakterijas ir stabdo kraujavimą bei mažina uždegiminius procesus[5] .

Emalio sustiprinimas

Dantų emalis silpnėja, jeigu trūksta kalcio. Šiuo atveju reikalinga dantų pasta su kalcio mineralais (Hydroxiapatite) ir fluoru (Sodium Fluoride, Sodium Monofluorophosphate ar pan.). Tyrimai rodo, kad kalcio junginiai ir fluoras emalio paviršiuje sukuria žymiai tvirtesnę medžiagą, todėl šių dviejų medžiagų sinergija ir tinkamas kiekis užtikrina ilgalaikį ir efektyvų emalio sustiprinimą.

Gingivitas

Gingivititas – tai dantenų uždegimas, kuris kyla dėl bakterijų ar virusų, įsikūrusių dantų apnašose, blogai įdėtose plombose ar protezuose, taip pat dėl netaisyklingos dantų padėties ar sąkandžio. Dantenų uždegimas gali išsivystyti dėl vitaminų stokos, apsinuodijus sunkiaisiais metalais, sergant virškinamojo trakto, kvėpavimo organų, kraujo, infekcinėmis ligomis ar pan.

Sergant ūminiu gingivitu, dantenos paburksta, kraujuoja, sunkesniu atveju – pūliuoja. Gydant gingivitą, svarbu šalinti jį sukėlusias priežastis, o norint išvengti dantenų uždegimo – tinkamai rūpintis burnos higiena ir rinktis antibakteriškai, priešuždegimiškai veikiančių ingredientų (aukso, sidabro, ekstraktų) turinčias dantų pastas.

Negydomas gingivitas virsta periodontitu.

Periodontitas (parodontozė)

Periodontitas ir dantų ėduonis yra dvi didžiausios grėsmės dantų sveikatai. Periodontitas (visuomenėje labiau žinomas kaip parodontozė) – tai infekcinė dantenų liga, kurios eigoje dantenos ima atsitraukinėti nuo dantų, o negydant – dantys praranda atramą su kaulu ir ima klibėti, kol galiausiai iškrenta. Periodonto liga dažniausiai pasireiškia suaugusiesiems.

Parodontozės profilaktikai svarbi reguliari burnos higiena, kurios metu efektyviai pašalinamos susikaupusios apnašos tiek dantų paviršiuje, tiek ir periodonto kišenėlėse. Esant švariam dantų paviršiui gali padėti nuo dantenų uždegimo saugančios dantų pastos (praturtintos ekstraktais).

Taip pat uždegiminiams procesams suvaldyti gali būti naudojamos dantų pastos su fermentinėmis sistemomis (lizosimas, laktoferinas) ar gerosiomis bakterijomis, kurios, remiantis moksliniais tyrimais, mažina ligos progresavimą.

Atsiradus pirmiesiems periodonto ligos požymiams, būtina nedelsiant kreiptis į odontologus ir pradėti medicininį gydymą. Tikėtina, kad gydytojas pacientui rekomenduos kas 3 mėnesius atlikti profesionalią burnos higieną ir naudoti ekstraktais praturtintas dantų pastas, kurios gali padėti pristabdyti ligos progresavimą.

Breketų priežiūra

Breketų sistemoms prižiūrėti rekomenduojama rinktis dantų pastas su didesniu fluoro kiekiu  (nuo 1000 iki 1500 ppm), nes aplink breketus sparčiai kaupiasi apnašos ir dėl to genda dantys. O fluoras šiuo atveju yra viena efektyviausių priemonių.

Beje, svarbu pasirinkti ir tinkamą dantų šepetėlį, kuriuo būtų galima kruopščiai išvalyti sunkiai prieinamas vietas aplink breketus, tarpdančius bei dantis.

Estetiškai plombuotų dantų priežiūra

Estetiniam plombavimui svarbūs du aspektai:

  1. Tinkamas dantų pastos abrazyvumas (RDA). Rekomenduojama rinktis pastas, kurių RDA iki 70. Kitu atveju, rizikuojama subraižyti dantų plombas.
  2. Fluoro kiekio kontrolė. Rekomenduojama rinktis dantų pastas, kuriose fluoro kiekis neviršija 1000 ppm.

Estetiškai plombuotų dantų priežiūrai rinkitės mažo abrazyvumo dantų pastas, turinčias iki 1000 ppm fluoro. Vis daugiau mokslinių straipsnių teigia, kad netikrus (plombuotus) paviršius neigiamai veikia dantų pastos su anglimi[6] [7] .

Implantų priežiūra

Implantų paviršių neigiamai veikia dideli fluoro junginių kiekiai, kurie sukelia paviršinę koroziją. Dėl to implantas tampa šiurkštus ir prie jo paviršiaus greičiau kaupiasi apnašos. Implantams prižiūrėti skirtos dantų pastos turėtų būti befluorės arba optimalaus fluoro kiekio.

Norint išsamiau susipažinti su dantų pastų sudėtimi, skaitykite straipsnį „Kaip skaityti dantų pastų sudėtį“.


Literatūros sąrašas:

  1. https://www.cda.org/portals/0/pdfs/fact_sheets/xylitol_english.pdf
  2. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32638045/
  3. https://clinicaltrials.gov/ct2/show/NCT03026725
  4. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3908806/
  5. https://www.webmd.com/drugs/2/drug-144318/sodium-fluoride-potassium-nitrate-dental/details
  6. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2667031321001883
  7. https://www.researchgate.net/publication/239277801_Healing_of_periodontal_tissue_assisted_by_Coenzyme_Q10_with_Vitamin_E_-_clinical_and_laboratory_evaluation
  8. https://onlinelibrary-wiley-com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/doi/full/10.1111/jerd.12741
Apie autorių
Giedrė Blažukienė

Biocheminės analizės magistrė